Naujausia knyga, išleista Lituanistikos tyrimo ir studijų centro, yra dr. Gary Hartman The Imigrant as a Diplomat: Etnicity, Nationalism, and Shaping of Foreign Policy in the Lithuanian American Community, 1870-1922. Knyga didesnio formato, 258 puslapiai, 40 puslapių nuotraukų bei dokumentų. Visos iliustracijos ir dokumentai iš Lituanistikos tyrimo ir studijų centro archyvų. Knyga išleista su Lietuvių Fondo parama.

Iki šios knygos pasirodymo nebuvo išsamaus, mokslinio, chronologiško Amerikos lietuvių veiklos išdėstymo nuo 1870 iki 1922 metų kovoje už Lietuvos laisvę, ekonominę stabilizaciją ir Amerikos pripažinimą Lietuvos de jure ir de fakto. Tai pirma išsami mokslinė studija, kuri aiškiai išdėsto ir pristato tų laikų Amerikos lietuvių milžiniškas pastangas atkuriant laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.

Gal įdomiausias šios knygos išleidimo faktas yra tas, kad autorius amerikietis, o ne lietuvis. Knygos pagrindas yra autoriaus 1996 m. doktorato disertacija, pristatyta University of Texas. Autorius dr. Gary Hartman, dėstydamas istoriją Southwest Texas State universitete, toliau tęsė šios temos tyrinėjimus ir po penkerių metų, t.y. 2001 metais, pristatė galutinį knygos tekstą Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui. Autoriaus darbas buvo ypatingai sunkus todėl, kad to nagrinėjamo prieš 100 metų laikotarpio dokumentai yra vargiai randami. Autorius daug metų lankėsi LTSC/PLA, rinkdamas savo darbui medžiagą, nes LTSC archyvuose yra pagrindiniai šios studijos dokumentai. Svarbiausi jų: dr. Juliaus Bielskio ir Tautinės tarybos fondai.

Knyga iš septynių skyrių: 1. Lietuvių migracija į Ameriką; 2. Pirmieji Amerikos lietuvių tautiniai judėjimai 1870-1918; 3. Pastangos nušviesti Amerikos lietuvių tautiškumą kaip Amerikos patriotizmo atspindį.; 4. Amerikos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai; 5. Amerikos politikos formuotojai ir Lietuvos nepriklausomybės klausimas; 6. Nuo atskiros veiklos į vienybę – klerikalų ir tautininkų suartėjimas šiam tautiškam darbui; 7. Lietuvos pripažinimas.

Šie knygos skyriai atskleidžia nepaprastą Amerikos lietuvių užsispyrimą, meilę Lietuvai, darbštumą, organizacinius sugebėjimus, didžiulių piniginių aukų surinkimą ir bendrą pasiaukojimą, siekiant įgyvendinti Lietuvos laisvę ir pripažinimą. Ši Amerikos lietuvių istorija turėjo būti ir dokumentuota ir moksliškai pristatyta jau seniai, pagerbiant tuos šimtus tūkstančių lietuvių, kurie aukojo savo paskutinį centą Lietuvos labui.

Reikia pateikti pora pavyzdžių iš Amerikos lietuvių veiklos tais laikais, kurie yra smulkiai išdėstyti dr. Gary Hartman knygoje. Šioje istorijoje iškyla du pagrindiniai veikėjai – iš katalikų pusės kun. Aleksandras Burba, o iš tautininkų dr. Jonas Šliūpas. Abi bendraminčių pusės dirbo, bet kaip lietuviams įprasta, atskirai. Ši kova ir nesutarimai tarp pagrindinių lietuvių grupių labai kenkė vieningai veiklai Lietuvos labui. Neišvardinant darbų, atliktų pavienių žmonių bei didžiųjų susivienijimų ar parapijų klebonų, aštuoni dideli įvykiai imponuoja tų laikų darbų eigą ir energiją. *Visuotinis Amerikos lietuvių seimas New Yorke, 1918 m. 13-14 d., kuriame dalyvavo iš visos Amerikos 1,200 atstovų. *Amerikos lietuvių demonstracijos 1918 m. liepos 4 d. New Yorke subūrė daugiau kaip 10,000 lietuvių. *1919 m. sausio 1 d. suorganizuota demonstracija Čikagoje prieš lenkų kariuomenės veržimąsi į Vilnių. Dalyvavo daugiau kaip 20,000 žmonių. *1919 m. kovo 18 d. susitarė skirtingos Lietuvių tarybos ir už 60,000 dolerių, pasamdė Carl Byoir vesti Amerikoje propagandą už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. *1919 m. balandžio 23 d. Madison Square Garden, New York, surengė demonstraciją ir paradą, kurie pritraukė daugiau kaip 10,000 žmonių. *1919 m. birželio 9 d. sušaukė visų lietuvių suvažiavimą Čikagoje. Dalyvavo per 4,000 atstovų. Suvažiavime buvo pristatytas Lietuvos Laisvės varpas, kuris Čikagos gatvėmis buvo lydimas daugiau kaip 18,000 lietuvių, jų tarpe 500 Pirmojo pasaulinio karo lietuvių karių, tarnavusių Amerikos kariuomenėje. *1921 m. gegužės 31 d. buvo įteiktas Amerikos prezidentui Warren G. Harding vienas milijonas parašų, prašant Lietuvos pripažinimo de jure ir de fakto. *1922 m. rugpjūčio 20 d. McKinley Parke Čikagoje įvyko demonstracija, dėkojant Amerikos prezidentui už Lietuvos pripažinimą. Dalyvavo per 100,000 lietuvių.

Iš knygos aiškėja, kad Amerikos lietuvių veikla buvo suskaldyta ir nevieninga iki 1919 metų kovo 18 dienos, kai New Yorke pagaliau visos pagrindinės organizacijos susitarė vieningai dirbti. Nuo tada pastangos ir darbas vyksta energingiau ir sulaukiamas didesnis pripažinimas Amerikos politiniame gyvenime. Šie mūsų pirmtakų žygiai turi būti mums visiems pavyzdžiu dabarties veikloje ir darbuose.

Ši dr. Gary Hartman knyga gan išsamiai išdėsto Amerikos lietuvių pastangas bei darbus, siekiant laisvos ir nepriklausomos Lietuvos. Visi turime džiaugtis šios knygos pasirodymu, nes ji užpildo didelę spragą, nušviečiant to laikotarpio reikšmingą istoriją. Reikia padėkoti Lietuvių Fondui, be kurio paramos ši knyga tikrai nebūtų išėjusi į viešumą. Taip pat reikia padėkoti dr. Gary Hartman, kuris, būdamas amerikietis, įdėjo tiek darbo, atskleidžiant ir ištyrinėjant mūsų tautai reikšmingai istorijos dalį. Nėra abejonės, kad ši knyga turėtų būti visose bibliotekose.

Knygos populiarumą ir naudingumą rodo ir tai, kad ji, su LTSC sutikimu, 2003 m. perleista Mokslo ir enciklopedijos leidybos instituto Vilniuje.

Knygą galima įsigyti Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, 5600 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636-1039 (tel. 773-434-4545, el. paštas lithuanianresearch@ameritech.net). kaina 32.95 +4.00 už persiuntimą.

Visas straipsnis spausdintas “Drauge” 2003 m. sausio 18 d.