Lietuvių agronomų sąjunga Čikagoje perdavė Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui ilgametės savo veiklos archyvą.

Kadangi karo išblaškyti ir į JAV atvykę lietuviai iš karto pradėjo telktis į organizacijas pagal įsitikinimus, profesijas, ne išimtis buvo ir lietuviai agronomai, kurie 1950 m. liepos 15 d. įkūrė Lietuvių agronomų sąjungą Čikagoje, kurią sudarė apie 70 narių. Sąjunga vienijo savo narius, rūpinosi, kad jie žinotų, kas naujo vyksta žemės ūkyje. Agronomų sąjunga aktyviai veikė, per savo gyvavimo metus yra surengusi ekskursijų į Wisconsin Universiteto žemės ūkio mokyklą, mėsinių gyvulių ūkį Šiaurės Ilinojuje, į Michigan Universiteto agronomijos skyrių ir į daugelį kitų agronomams įdomių vietų.

Jau nuo pat pirmų savo žingsnių sąjunga siekė populiarinti agronomo profesiją, o kartu per savo veiklą ir Lietuvos vardą. Vienas iš didesnių Lietuvių agronomų sąjungos pasiekimų - Pasaulinėje gėlių parodoje International Amphitheatre 1959 m. suruoštas lietuviškas gėlių darželis. Jis buvo apdovanotas sidabro medaliu - aukščiausia premija mėgėjų grupėje, kas, be abejo, rodo didžiulį Lietuvių agronomų draugijos pastangų įvertinimą, nes darbo buvo įdėta tikrai daug. Vokietijoje ir JAV išleisti agronomų moksliniai darbai ir disertacijos: J. Šumskio (1949), A. Šeštoko (1966), J. Mockaičio (1969), B. Povilaičio (1979), J. Glemžos (1975) ir kt.

Lietuvių agronomų sąjungos veikla nesiribojo vien siauru domėjimusi savo sritimi. Jų dėka buvo surengta nemažai minėjimų ir kultūrinių renginių. Štai 1972 m. paskelbtas Literatūros kūrinio konkursas Lietuvos ūkininkų kančioms atminti, 1977 m. išleistas Vytauto Alanto romanas "Liepkalnio sodyba", kuriame vaizduojamas Nepriklausomo Lietuvos kaimo likimas. 1981 m. panašia tema išleista E. Juciūtės knyga "Ąžuolynėlis arba Lietuvos ūkininko likvidacija". Be abejo, kultūrinė veikla apimdavo ir kasmetines tradicines gegužines, kuriose būdavo išradingai parengiama meninė programa.

Taip pat Lietuvių agronomų sąjunga Čikagoje įsteigė stipendijų fondą Sibiro tremtiniams agronomams pagerbti. 1963 m. Lietuvių Agronomų sąjunga įstojo nariu į Lietuvių Fondą.

Didžioji dalis Agronomų sąjungos narių buvo baigę Žemės ūkio akademiją, kuri buvo vienintelė aukštojo žemės ūkio mokslo institucija Lietuvoje, atlikusi didelį vaidmenį žemės ūkio kultūrai kelti laisvės laikmečiu. Taigi Lietuvių agronomų sąjunga Čikagoje 1974 m. surengė ŽŪA įkūrimo 50 metų minėjimą su banketu, kur pagrindinę paskaitą skaitė agr. dr. A. Šantaras. Akademijos jubiliejus buvo plačiai agronomų dėka aprašytas lietuviškoje spaudoje. Be to, 1979 m. buvo išleista Br. Povilaičio knyga "Žemės ūkio akademija".

2002 m. vyko paskutinis mirusių agronomų paminėjimas tėvų marijonų koplyčioje. Buvo pasiūlyta likviduoti Agronomų sąjungą ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui perduoti turimą archyvą. Jame sukaupta Agronomų sąjungos dokumentinė medžiaga nuo 1950 m. iki 2003 m. Gausiame archyve yra veiklos nuotraukų, agronomų mokslinių darbų aprašymų, išsami nekrologų ir biografijų medžiaga. Taip pat nemažas kiekis lietuviškos ir Amerikos spaudos iškarpų apie lietuvių agronomų sąjungos veiklą.

Dėkojame p. Indreikams ir visiems, taip nuoširdžiai sutvarkius visą medžiagą, tiksliai ir kruopščiai aprašius nuotraukas ir padarius nekrologų kopijas. Lietuvių agronomų sąjungos Čikagoje archyvas yra iš tiesų pasigėrėtinai sutvarkytas ir juo gali pasinaudoti visi besidomintys Agronomų sąjungos veikla.

LTSC mokslinė bendradarbė
Kristina Bareikienė