Dr. Antanas ir Alė Razmos spalio pabaigoje apsilankė Lituanistikos tyrimo ir studijų centre. Jie atvežė didelį lobį - labai vertingą Lietuvių kalbos žodyno komplektą, naudingų informacinių leidinių bei periodikos. Ypač įdomus ir retas rinkinys - KGB Lietuvoje naudotų pažymėjimų, garbės raštų, asmens bylų pavyzdžių komplektas, kuris papildys Lietuvių genocido tyrimo centro Amerikoje eksponatus.

Taip pat A. ir A. Razmos susipažino su daugeliu LTSC bendradarbių ir aptarė LTSC tolimesnius darbus ir užmojus.

Lietuvių agronomų sąjunga Čikagoje perdavė Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui ilgametės veiklos archyvą. Jame sukaupta dokumentinė medžiaga nuo 1951 m. iki 2003 m. Gausiame archyve yra veiklos nuotraukos, agronomų mokslinių darbų aprašymai, išsami nekrologų ir biografijų medžiaga. Taip pat nemažas kiekis lietuviškos ir Amerikos spaudos iškarpų apie lietuvių agronomų sąjungos veiklą.

Dėkojame p. Indreikams ir visiems, taip nuoširdžiai sutvarkius visą medžiagą, be galo tiksliai ir kruopščiai aprašius nuotraukas ir padarius nekrologų kopijas. Lietuvių agronomų sąjungos Čikagoje archyvas yra iš tiesų pasigėrėtinai sutvarkytas ir juo gali pasinaudoti visi besidomintys lietuvių agronomų sąjungos Čikagoje veikla.

Julius Širka, buvęs K. Donelaičio lituanistinės mokyklos direktorius atidavė dalį mokyklos archyvo Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui. Jame sukaupta gausybė laikraščių iškarpų, kuriose aprašoma K. Donelaičio mokyklos gyvenimas. O tų iškarpų tikrai daug, kadangi mokykla, įkurta 1953 m. , gyvavo iki 1992 m. Be to, archyvą papildo mokyklos dokumentų blankų pavyzdžiai, mokytojų sąrašai, mokyklos įdomiai leisti biuleteniai, madų parodų programėlės. K. Donelaičio mokyklos mokytojai yra išleidę nemažai mokymo priemonių, kurių dalis irgi patalpinta į archyvą: I. Voldemaraitės – Bukaveckienės, D. Bindokienės ir kt. Ilgametė K. Donelaičio mokyklos istorija yra aprašyta 2001 m. išleistoje knygoje “Su mokslu į rytojų”, kurią galima įsigyti Švietimo taryboje.

Nijolė Kairienė perdavė Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui dvylika dėžių Lietuvoje ir už jos ribų leistų periodinių leidinių. Gražiai sutvarkyti "Jaunimo gretų", "Švyturio", "Skautybės" ir kt. žurnalų komplektai. Tai vertinga dovana, kuri papildys LTSC periodikos archyvą.

Vytauto Didžiojo Universiteto doktorantė Ramunė Matikonytė ir Pittsburge studijuojanti archeologiją Jennifer Robbins - Mullin lapkričio 12-15 d. dirbo Pasaulio lietuvių archyve, ieškodamos medžiagos apie teatrinį lietuvių gyvenimą išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo. Tyrinėtojos domėjosi rašytojo A. Škėmos fondu, to laiko periodiniais leidiniais.

Loreta Venslauskienė, muzikologė iš Lietuvos, Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Muzikologijos archyve renka medžiagą apie kompozitorių Vytautą Bacevičių (1905-1970), garsų simfonijomis, koncertais ir kitais simfoninio žanro kūriniais. Tai kompozitorius, sukūręs XX a. klasikinės muzikos repertuarą fortepijonui. L. Venslauskienė tvarko V. Bacevičiaus asmeninį archyvą.

Prof. dr. Arimantas Dumčius, Kauno medicinos universiteto širdies chirurgas, Lietuvių fondo paskirtos dr. A. Razmos vardo premijos laureatas, Kauno miesto tarybos Sveikatos komiteto pirmininkas, buvo atvykęs į Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą. Jis aplankė Medicinos muziejų. Dr. A. Dumčius yra buvęs jame 1989 m. ir teigia, kad "jaučiamas progresas, daug naujų knygų iš medicinos istorijos - tai didelis dr. M. Budrienės nuopelnas".

Giedrė Kvieskienė, Vilniaus pedagoginio universiteto socialinės pedagogikos katedros vedėja ir Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė, bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos socialinės politikos departamento direktorius Rolandas Zuoza lankėsi Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, susipažino su centro darbais ir veikla. Jie palinkėjo sėkmės, įprasminant ir išsaugant tautos istoriją ir atmintį.

Algirdas Titus Antanaitis, Lituanistikos instituto ilgametis narys, literatūros kritikas mirė 2003 m. spalio 25 dieną. A. T. Antanaitis plačiai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, buvo satyrinio teatro "Antras kaimas" aktyvus rėmėjas, VDU dėstytojas.

Šių metų spalio 18 d., sulaukęs 88 metų mirė Vytenis Jonas Statkus. Lituanistikos tyrimo ir studijų centras neteko savo bendradarbio ir konsultanto kariuomenės, ginkluotės ir kt. klausimais, į kurį ne kartą buvo kreiptasi pagalbos ir paramos tvarkant archyvų fondus, rengiant LTSC leidinius.

Vytenis Jonas Statkus gimė 1915.I.27 Jagotine, Ukrainoje. Vėliau persikėlė į Lietuvą. 1933 m. Kaune baigė jėzuitų gimnaziją. Nuo mažens domėjosi karybos menu, taigi baigęs gimnaziją studijoms pasirinko Karo mokyklą, kurią baigė 1937 m. jaun. leitenanto laipsniu. 1939 m. VDU baigė Teisių fakultetą. Studijuodamas dalyvavo skautų, korporacijos "Vytis" veikloje. 1941 - 1944 m., sunkiu Lietuvai karo ir okupacijų metu dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. 1944 m., kaip ir daugelis to meto šviesuomenės, pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. teko persikelti į Australiją. Australijoje neapleido dar studentavimo laikais pamėgtos veiklos - baigė skautų vadovų kursus, buvo tunto vadovas. Nuo 1957 m. gyveno JAV, kur irgi tęsė savo visuomeninę lietuviškąją auklėjamąją veiklą. 1958 m. buvo skautų žurnalo "Mūsų vytis" redaktorius. 1969 m. Roosevelto un-te Čikagoje, IL, baigė tarptautinės prekybos kursą. JAV dirbo Lietuvių Skautų Sąjūdžio vadovybėje. 1976-78 Akademinio skautų sąjūdžio centro valdybos pirmininkas; vyr. skautininkas. Rašė nemažai straipsnių į spaudą. Buvo vienas iš knygos "Akademinis skautų sąjūdis" (1979) autorių. Nors atvykęs į JAV V.J. Statkus ir pakeitė tiesioginio darbo kryptį - nuo karybos perėjo prie prekybos, tačiau domėjimasis Lietuvos kariuomene, ginkluotės istorija, karybos taktika išliko. V.J. Statkus 1986 m. parašė įspūdingos apimties knygą "Lietuvos ginkluotos pajėgos 1919-1940", kurioje išsamiai ir su žinovui būdingu tikslumu apibūdina Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės formavimosi sąlygas ir aplinkybes, pėstininkų, artilerijos, kavalerijos ir kt. ginklų rūšis. Knygoje sukaupta daug vertingos vaizdinės medžiagos - nuotraukų, schemų, lentelių, dokumentų pavyzdžių. Matyti, kad darbą atliko reikalą išmanantis ir besidomintis žmogus. V.Statkaus sukaupta medžiaga ir žinios labai pagelbėjo renkant ir tvarkant Lietuvių muziejų, tvarkomą Lituanistikos Tyrimo ir studijų centro, kurio stenduose yra nemažai Lietuvos karininkų ir kariūnų atributikos.