Leonardas Šimutis – kompozitorius, pedagogas, visuomenės veikėjas. Gerai žinomo visuomenės veikėjo, vieno iš ALT kūrėjų (1939 – 1965 m. pirmininko) Leonardo Šimučio sūnus. Leonardas Šimutis gimė 1920 m. gegužės mėn. 29 d. Brooklyne, NY. 1926 m. su tėvais persikėlė į Lietuvą, mokėsi Kaune. Tačiau Lietuvoje gyveno neilgai, 1927 m. grįžo į JAV, kur tęsė mokslus Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijos mokykloje, 1934 – 1938 m. mokėsi Marianapolio mokykloje Thompsone.

Kadangi turėjo polinkį ir gabumų muzikai, anksti pradėjo muzikuoti, o 1941 – 1942 m. buvo Šv. Pranciškaus lietuvių parapijos Indiana Harbore, IN, vargonininkas. 1942 m. De Paul universitete Čikagoje gavo muzikos bakalauro, o 1949 m. – magistro laipsnį, mokėsi muzikos teorijos, kompozicijos, vargonavimo. 1945 – 1952 m. buvo Aušros Vartų parapijos Čikagoje vargonininkas. Tačiau vien vargonininko darbu neapsiribojo – vadovavo daugeliui Čikagos chorų: Lietuvos vyčių (1947 – 1950), De La Salle (1948 – 1951), Fenwick, Oak Park, IL, mokyklų (1949 – 1954), Kristaus Karaliaus parapijos (1953 – 1954) ir kt. Siekė plačiau supažindinti visuomenę su muzikos naujovėmis ir kelti lietuvių muzikinę kultūrą, tuo tikslu 1949 – 1951 m. buvožurnalo “Muzikos žinios” administratorius.

Nuo 1956 m. studijavo muzikologiją Otavos universitete Kanadoje, apgynęs filosofijos daktaro disertaciją dėstė muziką De Paul universitete, Čikagos mokytojų koledže. Nuo 1992 m. konsultavo Lietuvos muzikos akademijos dėstytojus ir studentus. L. Šimutis sukūrė daugybę instrumentinių kūrinių, parašė nemažai straipsnių apie muziką lietuvių ir amerikiečių spaudoje.

L. Šimutis, kaip ir daugelis jo kartos žmonių neapsiribojo vien savo tiesioginiu darbu, o dalyvavo daugelio organizacijų veikloje – priklausė Lietuvių Romos katalikų susivienijimui Amerikoje, Vargonininkų Sąjungai, ŠA lietuvių muzikos sąjungai. Buvo Lietuvos vyčių, Lituanistikos instituto, ALT narys. Dalyvavo įvairiose amerikiečių organizacijose.

Iš tikrųjų būtų labai sunku tiksliai išvardinti visiškai visas organizacijas ir veiklą, kurioje dalyvavo L. Šimutis, tačiau norėtųsi pasakyti apie tai, kokį jį pažinojome Lituanistikos tyrimo ir studijų centre. Visų pirma dr. L. Šimutis buvo ilgametis Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Žilevičiaus – Kreivėno muzikologijos archyvo globėjas, LTSC tarybos narys, darbavęsis nuoširdžiai ir kruopščiai.

LTSC bene daugiausia L. Šimutį teko pažinti bendraujant dėl archyvų tvarkymo. Reikia pasakyti, kad tuo, kaip sūnus tvarkė tėvo (L. Šimučio, taip pat žinomo lietuvių išeivijos veikėjo) kultūrinį palikimą, galėtų pasigėrėti bet koks archyvas, ar bet koks muziejus. Leonardas Šimutis būdamas labai kruopštus nuostabiai sutvarkė savo tėvo ir šeimos archyvus. Panaudodamas paskutinį technikos žodį dr. L. Šimutis net filmuotą medžiagą pervedė į kompiuterinę atmintį, garso įrašus įrašė į CD, kiekvieną senesnį dokumentą, laikraštį ar fotonuotrauką sudėjo į specialius aplankus, viską suskirstė pagal metus. Glaudžiai bendradarbiaudamas su LTSC, L. Šimutis padovanojo savo tėvo dienoraščių, kurie prasideda 1936 m. ir tęsiasi iki 1975 m., I-ąją kopiją.

2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto prof. Dr. Juozas Skirius, rinkdamas medžiagą savo moksliniams projektams jau ne pirmą kartą bendravo su L. Šimučiu, kuris jam paliko be galo kruopštaus ir atsidavusio lietuviškai veiklai žmogaus įspūdį. Pasak dr. J. Skiriaus, L. Šimutis “yra puikiausias pavyzdys kitiems išeivijos veikėjų palikuonims surinkti, saugoti arba perduoti į artimiausią archyvą savo tėvų bei senelių veiklos dokumentus, senąją periodiką, knygas”.

V. GUTAUSKĄ, SJ, IŠLYDĖJUS AMŽINYBĖN 2003 m. lapkričio 11 d. mirė tėvas Vaclovas Gutauskas - paskutinis jėzuitas, kuris gyveno Čikagos jėzuitų vienuolyne nuo pat jo pastatymo pradžios. Būtent V. Gutausko dėka dabar stovi pastatas, Čikagos lietuvių visuomenei žinomas Jaunimo centro vardu. Būtent todėl, jog reikėjo sukaupti lėšas tokiam didžiuliam pastatui pastatyti, suieškoti rėmėjų, aukotojų, t. Gutauskas nuolat keliavo, todėl buvo vadinamas "kunigu ant ratų".

Tėvas Vaclovas Gutauskas gimė Didžiojoje Trakiškėje, Antanavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje 1913 m. rugpjūčio 15 d. Pajutęs pašaukimą tarnauti Dievui, į Jėzuitų ordiną įstojo 1935 m. rugsėjo 5 d. 1939 - 1942 m. studijavo filosofiją Aloyzo institute Galarate, Italijoje. 1946 m. baigė teologijos studijas Popiežiniame Grigaliaus universitete Romoje. 1945 m. liepos 21 d. buvo įšventintas kunigu. 1947 - 1951 m. dirbo misionieriumi pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, kur dvasiško tėvo pagalba tiek lietuviams, tiek kitų tautų DP stovyklose esantiems buvo be galo reikalinga. 1952 m. tėvas V.Gutauskas persikėlė į JAV ir iki 1955 m. buvo Nukryžiuotojo Jėzaus seserų vienuolijos kapelionas Elmhurste, PA. Nuo 1955 m. dirbo Čikagoje Jaunimo centre, rūpinosi jo finansiniais reikalais, rinko lėšas statybai ir išlaikymui. Kun. V.Gutauskas skleidė Dievo žodį ne tik iš bažnyčios sakyklos, bet taip pat plačiai bendradarbiavo spaudoje, rašė žurnalams "Žvaigždė", "Laiškai lietuviams", parašė knygelę "Kas žiūri ir nemato".

Kai Jėzaus draugijos provincijolu tapo tėvas Bronius Krištanavičius, kilo sumanymas vienuolijai statyti erdvesnius namus, nes tuoj po Jaunimo centro atidarymo buvo juntama, kad patalpos, nors ir erdvios, lietuviškos visuomenės reikalams nepakankamos. Kaip ir daugelis bendruomenės reikmėms statomų pastatų, taip ir šis pastatas buvo plečiamas visų lietuvių lėšomis, tikintis, kad visą laiką tarnaus lietuvių reikmėms. Žmonės aukojo, tikėdamiesi, kad jie patys ir jų vaikai visą laiką galės veikti šiuose pastatuose. Iš tiesų šiuo metu tai yra labai svarbus lietuvių kultūrinis centras. Čia šeštadieniais veikia lituanistinė mokykla, kiekvieną dieną dirba Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, veikia bibliotekos, archyvai, nuolat galima sutikti Jaunimo centro darbuotojus.

1980 m. V. Gutauskas kartu su kitais įsteigė tėvo B. Krištanavičiaus fondą, skirtą kaupti lėšas jėzuitų provincijos atkūrimui Lietuvoje. Pagrindinė fundatorė buvo Nijolė Danilevičienė. Ilgus metus fondo lėšas tvarkė dr. Robertas Vitas. Tėvas V. Gutauskas bendradarbiavo su LTSC ir jo pirmininku prof. dr. Jonu Račkausku, turėdamas tolimą perspektyvą kad Tyrimo centras pasidarytų aukštesniąja mokslo įstaiga - Jėzuitų kolegija. Tačiau laikas pakoregavo šiuos planus, ne viskas, ką sumanė tėvas V. Gutauskas, išsipildė. Fondas veikė iki 1993 m., kai tuometinis jėzuitų provincijolas nutarė pinigus grąžinti į Lietuvą. Lietuvos Jėzuitų provincijai buvo atiduota per 400 tūkst. dolerių, o LTSC Čikagoje buvo palikta apie 100 tūkstančių.

Dėl susilpnėjusios sveikatos tėvas Gutauskas paskutiniu metu buvo reikalingas nuolatinės globos, tačiau iki paskutinių gyvenimo akimirkų rūpinosi tais, kuriuos daugelį metų pažinojo ir domėjosi Jaunimo centro reikalais. Metų naštos prispaustas jau tik pagalbininko padedamas lankydavo šv. Mišias jėzuitų koplyčioje. Tėvas Vaclovas Gutauskas buvo kuklaus, pasiaukojančiai dirbančio visos lietuvių visuomenės labui žmogaus pavyzdys.


2003 m. sausio 30 d. Lituanistikos tyrimo ir studijų centre lankėsi Damir Kuliev, kuris Portlando universitete, OR, rengia bakalauro darbą apie tautinę savimonę ir jos atspindžius aplinkosauginėje veikloje. D.Kuliev ypač domėjosi Lietuvos žmonių požiūriu į Ignalinos atominę elektrinę. Jis pasinaudojo LTSC periodikos rinkiniais ir iš "Žaliosios Lietuvos", "Žaliojo pasaulio", "Sovetskaja Litva" iš kurių kopijavo straipsnius ekologinėmis temomis. Nors jaunuolis nekalba lietuviškai, tačiau sakėsi turįs draugų, pagelbėsiančių "įveikti" straipsnius lietuvių kalba.

Sausio 21 d. į Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą atvyko Vytautas Vilimas - vaidybinio filmo "Vienui vieni" prodiuseris. Jis atvyko su gera žinia - pranešti, kad šio filmo režisieriui Jonas Vaitkus tapo šių metų Nacionalinės premijos laureatu. Antra džiugi žinia, kad pasirašyta Daumanto studijos ir filmo platinimo kompanijos "Forum Cinemas sutartis dėl filmo "Vienui vieni" platinimo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Vasario 16-osios proga filmas jau bus rodomas didžiuosiuose Lietuvos kino teatruose. Filmas bus pristatytas Berlyne, vėliau Briuselyje. Į Ameriką V. Vilimas atvyko su tikslu paruošti filmo pristatymo programą keliuose JAV miestuose, skirtą Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai. V. Vilimas džiaugėsi, kad filmas "Vienui vieni" įeis į lietuviško kino istoriją ir tuo, kad tai pirmas mūsų šalies filmas su skaitmeniniu "Dolby Digital" garsu.

Vasario 13 d. Čiurlionio galerijoje Jaunimo centre Lietuvos Respublikos konsulatas, Lituanistikos tyrimo ir studijų centras bei Čiurlionio galerija, surengė parodą, skirtą Lietuvos Respublikos konsulato Čikagoje 80-mečiui bei Vasario 16-ajai paminėti. Kartu parodoje buvo pristatyta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Amerikos šalių skyriaus pirmojo sekretoriaus Lauryno Jonušausko bei Lietuvos garbės konsulo Čikagoje Vaclovo Kleizos knyga "Lietuvos konsulatas Čikagoje 1924-2004 metais dokumentuose ir nuotraukose". Buvo perskaitytas LR Užsienio reikalųū ministro V. Valionio sveikinimas. Parodos lankytojai galėjo pabendrauti su iš Lietuvos atvykusius svečiu - URM sekretoriumi, ambasadoriumi Šarūnu Adomavičiumi.
Paroda ir knyga susilaukė didelio Čikagos lietuvių susidomėjimo ir buvo puiki proga iš arčiau susipažinti su Lietuvos diplomatijos veikla užsienyje ir konkrečiai Čikagoje.