Kaip jau rašėme praėjusio mėnesio žiniose, Lituanistikos tyrimo ir studijų centre lankėsi Aušrys Matonis, kuris atnaujino LTSC interneto svetainę. Atnaujinta informacija, papildyta nuotraukų galerija.

Pats reikšmingiausias darbas – Pasaulio lietuvių archyvo ir Pedagoginio lituanistikos instituto bibliotekų knygos yra įvestos į LTSC puslapio duomenų bazę. Dabar kiekvienas norintis gali patikrinti vieną ar kitą leidinį internetu. Paieška gali būti vykdoma pagal temas, pagal autorius ar pagal pavadinimus. Kadangi knygos į kompiuterinius katalogus pradėtos įvedinėti jau senokai, deja, negalima buvo pasinaudoti lietuvišku šriftu, taigi internetiniai katalogai be lietuviškų raidžių. Tačiau nepaisant šio menko trūkumo, vis dėlto, tai didžiulis žingsnis į priekį, padedant žmonėms kuo geriau susipažinti su archyvų turtais.

Antras toks žingsnis - archyvų aprašų suvedimas į interneto puslapį. Visi archyvai, patenkantys į Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą yra tuojau pat aprašomi. Anksčiau jų aprašai buvo saugomi specialiose bylose. Tobulėjant technikai, atsirado galimybė tuos aprašus įdėti į interneto puslapį, kad kiekvienas besidomintis galėtų sužinoti, kas yra saugoma. Lituanistikos tyrimo ir studijų centras kaip galėdamas verčiasi sumažėjus finansinei pagalbai bei trūkstant lėšų, ir stengiasi, kad ir anksčiau atkeliavę archyvai būtų prieinami internete.

Kitose archyvų žiniose bus plačiau paaiškinta apie naudojimąsi Lituanistikos tyrimo ir studijų centro periodikos ir knygų katalogais internete. Kviečiame aplankyti mūsų atsinaujinusią interneto svetainę adresu www.lithuanianresearch.org

Vytauto Maželio archyvas jau LTSC

Vytauto Maželio fotografijos ir negatyvų archyvas šio mėnesio pradžioje pasiekė Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą.

Iš New York archyvą parvežė LTSC bendradarbiai Aušra ir Ričardas Spitriai.

Vytautas Maželis, teisininkas, fotografas. VDU studijavo teisę, lankė Karo mokyklą Kaune. Dirbo advokatu. Prasidėjus karui, kaip ir daugelis lietuvių, pasitraukė į vakarus. Vėliau persikėlė į JAV, apsigyveno New York’e, kur baigė fotografijos institutą. Dar studijuodamas mėgo meninę fotografiją, todėl jo archyve daug meninių nuotraukų – gamtos vaizdų, įvykių ir vietovių meninių vaizdų.

Vėlesnėje V. Maželio kūryboje vyrauja portretai, jis buvo vienas iš pagrindinių visuomenės ir kultūros veikėjų išeivijoje fotografų. V. Maželio archyve yra daug mūsų garbingiausių žmonių portretų. Fotografas yra surengęs nemažai parodų JAV, Kanadoje ir Lietuvoje.

Šiuo metu fotografas V. Maželis gyvena Lietuvoje. Ten taip pat nuvežė savo kai kurių portretinių nuotraukų dublikatus. Visas pilnas archyvas – nuotraukos ir negatyvai atkeliavo į Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą. Labai dėkojame Renatai Alinskienei, paruošusiai V. Maželio archyvus pervežimui.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centras planuoja rengti fotografo V. Maželio fotografijų parodą spalio mėn. Jaunimo centre Čiurlionio galerijoje.

*******

Juozo Bertulio muzikinis palikimas LTSC

Ina Bertulytė –Bray jau tapo nuolatine Lituanistikos tyrimo ir studijų centro viešnia.

Jau keletą kartų ji yra lankiusis čia ir rinkusi medžiagą apie savo tėvą kompozitorių Juozą Bertulį. Šį kartą I. Bertulytė-Bray Muzikologijos archyvui perdavė du leidinius: J. Bertulis “Bažnytinė muzika” ir J. Bertulis “Kūriniai fortepijonui”. Kaip teigia pratarmėje I. Bertulytė-Bray, “Tėvo kūrybingumas, meilė Lietuvai ir Dievui, ir, aišku, prisirišimas prie savo šeimos, buvo jo būties esmė”. Taigi Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę I. Bray nutarė Juozo Bertulio muziką iškelti iš archyvo fondų ir “rasti jai tinkamiausią kelią į Lietuvą, pateikiant ją tiems, kam ji buvo sukurta”. Minėtieji du leidiniai – puikios poligrafinės kokybės, bus tikrai naudingi ir vertingi tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje. Dėkojame I. Bertulytei-Bray už dovaną Muzikologijos archyvui.

*******

Papildytas Alfonso Nako archyvas

Sunny Hills gyvenantis Alfonsas Nakas atsiuntė Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui savo paties susirašinėjimus su visuomenės bei kultūros veikėjais išeivijoje ir Lietuvoje.

Alfonsas Nakas, gim. 1921 m. Lietuvoje Rudžių kaime, Rokiškio apskrityje, žurnalistas, visuomenininkas. Mokėsi Rokiškio J. Tumo Vaižganto gimnazijoje. 1941 m. Vilniaus konservų fabriko Baltica ūkio vedėjas. 1944 m. baigęs Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją pasitraukė į Vokietiją. Muenchene studijavo teisę, nuo 1947 metų dalyvavo akademinio jaunimo sambūryje Šviesa, redagavo stovyklų satyrinius laikraštėlius. 1949 m. persikėlė į JAV. Dar prieš išvykdamas iš Vokietijos jis aktyviai įsitraukė į lietuvišką žurnalistinę veiklą. 1967-1971 m. buvo lietuvių žurnalistų sąjungos centro valdybos sekretorius. Bendradarbiavo laikraščiuose “Mintis”, Mūsų kelias” (Vokietijoje), Naujienose, “Drauge”, “Keleivyje”, “Darbininke”, “Nepriklausomoje Lietuvoje”, “Tėviškės žiburiuose”. A. Nakas taip pat yra parašęs straipsnių J. Prunskio redaguotoms knygoms “Žurnalistika” ir “Bėgome nuo teroro”, taip pat Lietuvių enciklopedijai ir Encyclopedia Lituanica.

Alfonsas Nakas ne tik daug rašė, bet ir labai kruopščiai tvarkė savo medžiagą. Jau prieš daugiau kaip metus Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą pasiekusioje A. Nako siuntoje buvo surinkti ir į albumus tvarkingai suklijuoti jo straipsniai. Šį kartą LTSC atsiųsta A. Nako korespondencija – pagal pavardes suskirstyti laiškai – susirašinėjimas su įvairiais visuomenės veikėjais, kultūros ir mokslo bei meno žmonėmis. Tai dalelė visos išeivijos istorijos, kuri, tikimės, sulauks savo tyrinėtojo.

********

Vasara “Dainavos” Lietuvių fronto bičiulių stovykloje

Lituanistikos tyrimo ir studijų centro darbuotojai rugpjūčio pabaigoje dalyvavo Lietuvių fronto bičiulių suorganizuotoje poilsio ir studijų savaitėje.

Prof. J. Račkauskas, kaip ir pernai metais, pakeitęs darbo kabinetą į virėjo kepuraitę buvo pagrindinis stovyklos virėjas, be to, skaitė paskaitą, dalyvavo posėdžiuose. Pagrindinė prof. J. Račkausko paskaitos tema: Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, jo veikla, ateities perspektyvos, finansinė padėtis.

Skirmantė Miglinienė skaitė paskaitą apie Karlagą – lietuvių politinių kalinių tremties ir kalinimo vietas Kazachstane. Taip pat ji kalbėjo apie lietuvių ekspedicijas į šias atmintinas vietas jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m. ir 1991 m. Tai buvo kartu ir savotiškas atminimas, kadangi šiais, 2004 m., sukanka 50 metų nuo didžiausio politinių kalinių sukilimo Kengyre. Paskaita nebuvo labai ilga, kadangi svarbiausia informacija buvo pateikta rodomame video filme “Karlagas –mirties žemė”.

Kristina Lapienytė-Bareikienė skaitė paskaitą “Lietuviškų knygų leidyba Lietuvoje ir už jos ribų”. Savo paskaitoje K. Bareikienė apžvelgė knygų leidybą Lietuvoje, trumpai aptarė leidyklų situacija Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę ir dabar, paminėjo pagrindines spaustuves bei jų išleistas knygas. Klausytojai taip pat galėjo pasižiūrėti Lituanistikos tyrimo ir studijų centro paskutiniaisiais metais išleistas knygas.