Skirmantė Miglinienė

Ilgas ir sunkus Lietuvos kelias į laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvai laisvės niekas nedovanojo, ji pati sau laisvę turėjo išsikovoti ir toji kova iš mūsų tautos pareikalavo daug brangių aukų.

Mes tik ką paminėjome Mindaugo karūnavimo 750-tąsias metines, tai buvo Valstybingumo kūrimosi pradžia.

Vasario 16-oji 1918 metais įtvirtino ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Daug kas iš Jūsų gyvenote arba girdėjote apie tai iš savo tėvų ar senelių. Mes, gimę ir užaugę sovietinėje Lietuvoje, tai sužinojome tik iš senų knygų ir vadovėlių, todėl mums ir mano kartai 1990 metų kovo 11 d. yra ypač svarbi. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas atvėrė mums kelius, suteikė kūrybinę, dvasinę laisvę. Jei nebūtų Kovo 11 d. atkūrimo Akto – nebūtų ir manęs čia, Amerikoje. Nebūčiau galėjusi iš Valstybės muziejaus Vilniuje, kuriame tada dirbau, vykti į ekspedicijas tremtinių ir politinių kalinių kalėjimo ir mirties vietas, į Rusijos gilumą vadinamą GULAG'ą, KARLAG'ą, parvežti į Lietuvą palaikų lietuvių, žuvusių Sibiro platybėse ir Kazachstano dykynėse.

1990 metų kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas – taip pat nė kiek ne mažesnė tautos šventė, kaip ir Vasario 16-toji. Ji yra glaudžiai susijusi su Atgimimo Sąjūdžio atsiradimu 1989 metais. Tačiau mūsų tautos laisvės kovos neprasidėjo su Sąjūdžio atsiradimu. Amžių amžiais mūsų tauta kovojo už savo laisvę. 1918 m. būriai kaimo jaunimo būrėsi į kuopas ir silpnai ginkluoti išėjo į kovos laukus. Tautos laisvė buvo apginta. Bolševikinio teroro metais kaimo, vyrai pasitraukę į miškus, stojo ginti savo tėvynės laisvės. 1949 m. miško broliai, susibūrę į karinį vienetą, visam pasauliui paskelbė, už kokią Lietuvą jie kovoja ir už ką žūna.

Partizanai laisvės kovos nelaimėjo, bet niekas negali teigti, kad jie tą kovą pralaimėjo. Kas žūna su ginklu rankose, to niekas negali laikyti pralaimėjusiu.

Laisvės kova buvo tęsiama ir toliau, tik kitokiomis priemonėmis.

Susikūrus Atgimimo Sąjūdžiui, lemiamoji laisvės kova artėjo prie aukščiausio taško. Negalima užmiršti Sausio 13-tosios kruvinos nakties, kur ginant parlamentą, TV bokštą, radijo ir televizijos komiteto rūmus, spaudos rūmus, nuo tankų ir kulkosvaidžių žuvo mūsų seserys ir broliai. Medininkų aukų… Siautėjančių Omon'o žmogžudžių… Taip kad ir šį kartą mūsų laisvė buvo apšlakstyta krauju. Tačiau Sąjūdis ryžtingai vedė tautą į nepriklausomybės kūrimą.

Trumpai apžvelgsiu laikotarpį, kuris atvedė į 1990 metų kovo 11 d. "Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo Akto" pasirašymą.

Akivaizdi ir įspūdinga Sąjūdžio pergalė per rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą), suteikė daug galimybių istoriją pasukti į naują ir lemtingą etapą.

1990 m. vasario 24 d. pirmojo rinkimų turo sėkmė paskatino kuo greičiau surengti antrąjį turą. Apie kovo 6-7 d. galutinai paaiškėjo, kad Sąjūdžio deputatai ketino skelbti Lietuvos nepriklausomybę per pirmąją Aukščiausiosios Tarybos sesiją. Tuo metu dar ne visi Sąjūdžio deputatai buvo galutinai apsisprendę. Vieni manė, kad tai per daug drąsu, kiti – kad reikia laukti geresnio laiko. Sąjūdis, kaip judėjimas, vienijo tautą žengiant labai atsakingą žingsnį. Skubėti ir ryžtingai veikti vertė vienas labai svarbus faktas.

Tuo metu Maskvoje SSRS prezidentas M. Gorbačiovas laukė papildomų įgaliojimų, kuriuos jis turėjo gauti kovo 12 d. Sąjūdžio vadovai suprato, kad skelbiant Lietuvos nepriklausomybę vėliau – būtų pavėluota. Kovo 10-oji buvo pirmosios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmosios sesijos atidarymo diena, prieš pat SSRS deputatų suvažiavimą Maskvoje.

Sąjūdžio deputatų posėdyje V.Landsbergis, kaip vienas iš Sąjūdžio vadų, buvo pasiūlytas kandidatu į pirmininkus. Antras kandidatas į šį postą buvo LKP (Lietuvos komunistų partijos) vadas A.Brazauskas. Kiti kandidatai – R.Ozolas ir K.Motieka – atsisakė dalyvauti rinkimuose. Per balsavimą A.Brazauskas gavo 38 balsus, o V.Landsbergis – 91. Taigi V. Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininku.

V.Landsbergio taktika buvo labai greita ir žaibiška. Pagrindinis tikslas – kuo greičiau atkurti nepriklausomybę. A.Brazauskas nenorėjo skubėti, jis siūlė atsargiai, gražiuoju kalbėtis su Kremliaus valdžia. Kitaip manė Sąjūdžio dauguma, nors ir tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų vyko karštos diskusijos, ginčai.

Tačiau – kovo 11 d. vakare, 10 val. 44 min. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, išreikšdama Tautos valią, iškilmingai paskelbė, kad nuo šiol Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė.

Už balsavo 124 deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Tai lenkų tautybės deputatai, kurie buvo ištikimi sovietiniam režimui.

Nepriklausomybė buvo paskelbta, teisiškai atkurta Lietuvos demokratinė respublika. Visa tai buvo įteisinta.

1918 m. reikėjo nemažai laiko, kol Lietuvos valstybė faktiškai buvo sukurta, kol pradėjo veikti įvairios valstybinės įstaigos, užmegzti diplomatiniai ryšiai. Dabar reikėjo dar labiau skubėti.

Šiandien niekas neabejoja, kad Nepriklausomybės atkūrimas nebuvo klaida. Pralaužti ledus buvo būtina. Lietuva pirmoji iš buvusių okupuotų SSSR valstybių išdrįso kovoti dėl to, kas buvo prarasta 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvių pasiaukojanti kova buvo pavyzdys kitoms tautoms, kurios vėliau tuo ir pasinaudojo. Baltijos valstybėse įvykiai klostėsi įdomiai – kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Latvijoje ir Estijoje dar ilgai buvo pereinamasis laikotarpis.

1990 m. kovo 11 d. Lietuva pasuko laisvės keliu, atliepdama protėvių šauksmui, savo teisei ir žmogiškam siekimui laisvai tvarkytis savo žemėje, išsaugoti savo kalbą, kultūrą bei papročius.

Kovo 11-toji daugeliui itin lemtinga ir atmintina diena, tai buvo logiška Atgimimo tąsa, tarsi dar vienas kulminacinis momentas, kurių buvo nemažai. Dabar prie nepriklausomybės ir to saldaus žodžio LAISVĖ mes taip pripratome, jog atrodo, kad taip visada ir buvo.

Norėčiau pabaigti Janinos Marcinkevičienės eilėraščiu

Laisvė – trispalvės žiedas,
Baltijos gintaro krantas.
Ašara džiaugsmo išrieda –
Koks kitas žodis mums šventas!

Laisvė – bažnyčių bokštai,
Prie kelio rymą smūtkeliai,
Kaipgi dar mes neužtroškom,
Kaipgi tremty nesušalom?

Laisvė – žmonės sugrįžę
(Gyvi ir mirę parėję).
Laisvė – mūs pilys ir kryžiai,
Gaivūs lietuviški vėjai.