Prof. dr. Jonas A. Račkauskas / Lituanistikos tyrimo ir studijų centras

Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vedėja ponia Silvija Vėlavičienė, po 12 metų darbo, vargo ir pasišventimo užbaigė knygą Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija – 1945-2000 m. Jos padėjėjos-sudarytojos tai Birutė Poškutė ir Eglė Karalienė. Tai tikrai milžiniškas darbas, kuris buvo pradėtas Lietuvai vos atgavus nepriklausomybę. Sovietiniais laikais LNMM biblioteka turėjo vos pora šimtų išeivijos leidinių. Daugiau gal turėjo Vilniaus universitetas, bet nei Kauno, nei Šiaulių, nei Klaipėdos bibliotekos mažiai ką žinojo apie išeivijos leidinius. Lietuviai mokslininkai, norėdami sužinoti, ką išeivijos mokslininkai galvojo, ir rašė neturėjo galimybių prieiti prie medžiagos, išleistos Amerikoje, Kanadoje, Vokietijoje, Anglijoje, Australijoje ir kitur. 1991 m. kovo 11 d. paskelbus nepriklausomybę prasidėjo gan intensyvus darbas tarp Lietuvos ir išeivijos mokslinių institucijų. Turbūt, iš mokslinės pusės, pirmąjį žingsnį žengė dr. Vladas Bulava, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNMMB) direktorius, kuris apsilankė Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (LTSC) Čikagoje ir konkrečiai susitarė dėl bendradarbiavimo ir mokslinio darbo išeivijos lituanistikos lobyne. Tai nebuvo lengvas žingsnis nei LTSC nei LNMM bibliotekai, nes ateitis nebuvo aiški. Vis dėlto LTSC ir LMMNB pradėjo glaudžiai bendradarbiauti.

Visų pirma dr. V.Bulava atsiuntė į Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą p. Renatą Blagnienę, kuri padėjo LTSC kataloguoti Pasaulio lietuvių archyvo knygų rinkinius. Labai greitai paaiškėjo, kad vienos kataloguotojos neužtenka tokiam milžiniškam katalogavimo darbui. Su dr. V.Bulavos pritarimu, į Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą darbą tęsti atvyko daug M.Mažvydo bibliotekos darbuotojų. Katalogavimo eigoje pasirodė, kad reikia paruošti išsamų visos lietuvių išeivijos leidinių katalogą-bibliografiją. Į šį darbą su dideliu entuziazmu įsijungė p. Silvija Vėlavičienė. Su ponia Silvija Lituanistikos tyrimo ir studijų centras bendrauja daugiau kaip dvylika metų. Jos ir dr. V.Bulavos sutikimu bei prašymu į Mažvydo biblioteką Lituanistikos tyrimo ir studijų centras persiuntė daugiau kaip 450 tonų knygų. Tada p. S.Vėlavičienė ir dr. V.Bulavas sutarė, kad reikia paruošti, dabar jau 2002 metais išleistą, išeivijos spaudos bibliografiją.

Ponia Silvija Vėlavičienė Lituanistikos tyrimo ir studijų centre lankėsi du kartus registruodama, kas sukaupta LTSC Pasaulio lietuvių archyve. Jau 1993 metais M.Mažvydo biblioteka ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centras išleido Lietuvių išeivijos knygos 1945-1992 – bibliografinį sąrašą. Bibliografijoje yra 215 puslapių, kur apibūdinamos išeivijos knygos.

Kai šis kontrolinis sąrašas buvo išleistas, tuomet galėjome bendromis jėgomis ieškoti, žiūrėti ir rinkti tai, ko abiem – LNMMB ir LTSC – trūko. Rezultatas šių darbų yra šiuo metu išėjusi bibliografija, kuri nebūtų pasirodžiusi be Lituanistikos tyrimo ir studijų centro 12 000 litų paramos spausdinimo išlaidoms iš dalies padengti. Knygos išleidimą taip pat parėmė Lietuvos Kultūros ministerija.

Knygos pratarmėje p. S.Vėlavičienė pateikia gal svarbiausią priežastį šio tomo sudarymui: ,,Augantis visuomenės poreikis pažinti už Lietuvos ribų sukurtą intelektualinį turtą ir būtinybę sujungti dvi prievartos būdu išskirtas tautos kultūros dalis skatino pradėti rengti retrospektyviąją išeivijos leidinių bibliografiją, tokiu būdu užpildant lietuviškosios spaudos bibliografijos spragą. Renkant medžiagą naudoti visi žinomi išeivijos spaudos bibliografijos leidiniai, tačiau tenka pripažinti, kad ir atkakliausiems išeivijos spaudos bibliografams sunkiai sekėsi surinkti ir suregistruoti leidinius ne tik iš įvairių pasaulio kraštų, bet ir iš kai kurių JAV vietovių, todėl išsamios lietuviškos spaudos bibliografijos parengimas tebėra itin sunkus uždavinys’’.

Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija – 1945-2000 m. – 755 psl., kietais viršeliais. Joje suregistruota 6,475 išeivijos lietuvių leidinių. Ją galima įsigyti Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (5600 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636-1039, tel. 773-434-4545, el. paštas lithuanianresearch@ameritech.net). Kaina – 52 dol., persiuntimas – 6 dol. Kiekvienas leidinys kruopščiai, profesionaliai aprašytas ir registruotas. Leidiniai aiškiai parodo, kiek darbo atlikta ir kiek pastangų įdėta tautos ir kalbos išlaikymui. Bibliografijoje suregistruoti leidiniai pagal Lietuvos katalogavimo dėsnius. Paskirtys yra pažymėtos pradžioje: ( 0 ) Bendrasis skyrius (mokslo ir kultūros dalykai, spauda, knygotyra, enciklopedijos, žinynai, periodika ir pan.) – 217 pozicijų, (1) Filosofija, Psichologija – 80 pozicijų, (2) Religija, Teologija – 1,111 pozicijų, (3) Visuomenės mokslai – 1,156 pozicijos, (5) Matematika, Gamtos mokslai – 40 pozicijų, (6) Taikomieji mokslai, Medicina, Technika – 167 pozicijos, (7) Menas, Fotografija, Žaidimai, Sportas – 1,111 pozicijų (8) Kalbotyra, Filologija, Grožinė literatūra, Literatūros mokslas – 2,079 pozicijos, (9) Geografija, Biografijos, Istorija – 506 pozicijos. Po pagrindinių skyrių yra asmenvardžių rodyklė – tai virš 70 puslapių smulkiai suregistruoti visi leidinių autoriai, sudarytojai, redaktoriai, paruošėjai, iliustratoriai ir t.t. Svarbiausia, kad ne tik autoriai, redaktoriai ar sudarytojai nurodomi, bet pvz., Švėkšnos istorijos knygoje, kurią sudarė A.Rugytė, yra išvardinti net visi straipsnių autoriai. Taip pat įtraukiamos Mokslo ir kūrybos simpoziumų programos ir t.t.

Autorė pratarmėje dėkoja visiems, kurie jai padėjo šią knygą paruošti: ,,Šio darbo nebuvo įmanoma imtis be išeivijos kultūrininkų talkos bei pritarimo. Didžiausios padėkos nusipelno Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje vadovas prof. dr. Jonas Račkauskas, sudaręs sąlygas dirbti Pasaulio lietuvių archyve, visokeriopai skatinęs bibliografijos rengimą. Ypač daug žinių gauta ir pritarimų sulaukta iš šviesaus atminimo Česlovo Grincevičiaus bei istoriko, bibliografo Jono Dainausko. Ne kartą yra konsultavę rašytojai Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis, Kazys Bradūnas. Nuolatiniais talkininkais tapo Stasys Džiugas, Edmundas Jasiūnas, Regina ir Viktoras Kučai, Jonas Variakojis, dr. Vincas Bartusevičius, dr. Rapolas Krasauskas, dr. Juozas Kriaučiūnas, dr. Rasa Mažeikaitė, Irena Šernaitė-Meiklejohn, Kazimieras ir Marija Barėnai’’.

Ši knyga – tai paminklas lietuviams išeiviams, kurie karo audros taip skaudžiai toli nublokšti už Tėvynės ribų, per visus sovietų okupacijos metus dirbo lietuvišką darbą ir kovojo išlaikyti lietuvybę. Padėka ir pagarba p. Silvijai Vėlavičienei, kuri dirbo, rūpinosi ir paruošė ne vien reikšmingą, bet ir reikalingą knygą.